- sustingėlis
- sustìngėlis, -ė smob. (1) Š
1. Ser, NdŽ, DŽ kas sustingęs, nejudrus, nerangus: Ei tu, sustingėli, greičiau rašyk važtaraštį! sp.
2. prk. kas priešinasi naujovėms, pažangai: Nauji akiračiai baugina gamybos konservatorius ir sustingėlius sp. Mokslo sustingėliams nepareina į galvą toks paprastas
, bet genialus sumetimas Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.